vežioti

vežióti, -iója, -iójo Š, Rtr, RŽ, DŽ, Plv, Dg, Ln, Upt iter. vežti: 1. LL282, L, Š, Rtr, Gdž, Tj, Pmp Dūsaudami anūkai tuos miškus eikvoję, proanūkiai vežimais miestelin vežióję A.Baran. Jau jis rugius vežiója namolei J. Pėdus vežiója OG306. Mėšlus per dieną vežióti NdŽ. O dar̃ žiemą mėšlą vežiójam iš ito kolchozo Zt. Sausą šieną vežiójau Aps. Ir medį vežiójau, ir lauką ariau pati viena Žln. Juo (gelžkeliu) buvo vežiójama tiek kroviniai, tiek žmonės KŽ. Maisto vežiojamieji automobiliai KlK 46,42. Karvė artigalė, ką tę ją vežiósi Klt. Aš vežiójau džiovytų bulvių, sukorių [vaikams] Lt. Važiavęs toks, kur paštą vežiódavai Mšk. Pieną vežiójo vežiójo – iše[jo] in didžiausias pensijas Klt. Nė[ra] kada te vežiót, nė[ra] kada te važinėt Skp. Visur vežiójo seserį, jokie daktarai neišgydė NdŽ. Vežiójom ažniūkinėt (užkalbėti) Aps. Daugikart vežiójom ją par daktorį LKKXVIII161(Zt). Kur nevežiója, niekas jau nepadeda Arm. Dėdės jau nebekokia sveikata, vežiójo daktarą ir kunigą Krs. Matom, biteles vežiója, i stoviam sustoję prie kiemo (apie Užgavėnių papročius) LKT241(Pš). Paskui ėmę žmonys, ponai jį vežiote vežiot, ir teip jis palikęs bagotas ir slaunus ant viso svieto daktaras Sln. Dėkui, brolužėli, kad vežiójai kermošėlin (d.) Šmn. ^ Po turgų vežiotas, ant rankų nešiotas, namie tarp moterų sukas (ratelis) Sln. Medinis vežioja, kaulinis kapoja, o šlapias Martynas dėlioja (šaukštas, dantys, liežuvis) LTsV594(Rm). | refl. tr. NdŽ: Vežiójas rąstus, malkas iš vienasėdžio Adm. Su šitom bulbom vežiójos vežiójos maišus i išsivežiojo Klt. Dar̃ paimsi amato: nusgarsujęs giedot, tai ir vežiõsis visi Pv. ║ refl. Riešutus, cukierkas, būdavo, kunigas Burba kalėdodamas vežiódavos Dglš. Nevežiódavos vaikus kaip daba, išpuošei, išbuvai Akm. Nematyt, ka cigonai vežtų senį a senutę, nematyt, ka vežiótųs Ssk. Na, čiagi ar ne Šeškaus piemenį vežiojies? J.Bil. ║ tr. važiuotam lankantis siūlyti ką pirkti: Ir žuvų buvo [seniau], vežiójo žydai po ūlyčias Žl. Par Užgavėnes žydas važinėjo, žiuveles vežiójo Sk. Po kiemus vežiódavo degutą, anglis Krs. ^ Pas Sasnauckus kiaules ganiau, kai sarmatą vežiójo (atsakant į gėdijimą) Srj. 2. Tada gi gaudė, šaudė, vežiójo Sb. Vežiójo, dirbos, manėm – neliks lietuvių Krkn. 3. Vežiojamasis krepšys (krepšys vežimėlis) KlK49,23. Tą stalą tai vežiója vežiója po pirkią, iš vieno galo kitan Klt. Karvė tinka tik vežióti arba pjauti NdŽ. ^ Mėgsti važinėtis, mėk ir rogutes vežióti NdŽ. 4. tr. Krs vėžinti, važinėti: Vežióti vaiką rogėmis, rogutėse NdŽ. Mane te vežiójo kai kokią ponią Vj. Poną vežiójau kaip kunigą: sėdžiu prieky Žl. Vaistų davė, da per lauką reikė[jo] vežiótie [vaikai] (gydant nuo kokliušo) Švnč. Seniau gaspadinė ir eina rugių rištų, ir daržo ravėtų, negi vežiója rately [vaiką] Rk. 5. iter. vežti 4: Kad skaitai, tai skaityk gerai, ką tu čia vežióji (skiemenuoji)! Prng. 6. iter. vežti 5: Nevežiók (gausiai nedažyk) tep, bo dažalo maža Rod. \ vežioti; apvežioti; atvežioti; įvežioti; išvežioti; paišvežioti; nuvežioti; pavežioti; parvežioti; paparsivežioti; pervežioti; prasivežioti; privežioti; razvežioti; suvežioti; užvežioti